Ford Thunderbird savo istoriją pradėjo dar 1955-aisiais. Nors pirmasis T-Bird buvo dvivietis rodsteris, jis nebuvo pozicionuojamas, kaip "sportinis" automobilis. Ford kompanija nutarė sugalvoti jam atskirą segmentą - personal luxury car. Per savo istoriją jis keitėsi gana ženkliai - didėjo, tapo keturviečiu, o vėliau ir keturduriu, vėl mažėjo. 9-osios kartos T-Bird'ai jau turėjo aerodinamišką (suprask, suprojektuotą ne medkirčio) kėbulą. O 1989 metų 10-oji karta - ir nepriklausomą visų keturių ratų pakabą. Iš pradžių buvo siūlomi V6 varikliai, nuo 1991-ųjų ir V8. Super Coupe (SC) turėjo turbintą 6-iukę ir patobulintą pakabą, todėl buvo sportiškesnis už V8 variantą. Gamintas iki 1997-ųjų, šis T-Birdas kurį laiką buvo paskutinis. 2002-2005 Ford trumpam atgaivino Thunderbird ženklą, išleisdamas į pasaulį "retro" stiliaus muilinę, kuri neprigijo.
Kaip tik 1989-94 metų (iki feislifto) Thunderbird'as ir yra mano mėgstamiausias. Modelį nusprendžiau daryti panašų į "Super Coupe 35th anniversary edition":
Tiesa, šis variantas ypatingas tik savo apdaila - juodas su sidabrine apatine dalimi ir siaura mėlyna juostele kėbulas, juodai dažyti ratlankiai su chromuotais apvadais ir atitinkama salono gama. Greičio tai neprideda, bet atrodo fantastiškai.
Taigi, žiūrim, ką mums prigamino kiniečiai. Siūloma pasirinkti iš trijų variantų: standartinio, "custom" ir "low rider". Tarpusavyje jie skiriasi tik keliomis detalėmis. Ant dėžutės, žinoma, puikuojasi šlykščiausias variantas:
Dėžė neįprastai aukšta, nes joje turi tilpti visos šitos gėrybės:
Penki rėmeliai balto plastiko su pagrindinėmis detalėmis, rėmelis chromuotų detalių, du rėmeliai (bespalvis ir raudonas) skaidrių detalių, palaidas kėbulas, padangos, maišelis su detalėmis "low rider" variantui ir dekolių lapas. Didžioji dalis pastarųjų skirta kaip tik low rider'iui.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo visai neblogai, nors modelio formos ir 1988 metų. Bet pradėjus žiūrėti atidžiau matyti nemažai liejimo žymių, kėbulas su bamperiais sutapti nenori, o kaip tvirtinamas dugnas visai neaišku - sutapdinimo žymių ir kaištukų nėra. Trumpai tariant - tikras oldschool'as.
Nors Instrukcija siūlo pradėti nuo variklio, aš nutariau pirmiausia imtis salono. Pradžiai tik suklijavau sėdynes. Ir iš karto teko imtis špakliaus, nes jų pusės ne visai vienodo dydžio. Tuo šiandien ir apsiribojau.
), sidabrinės "SC" raidės ant vairo (bandžiau jas išpiešti po padidinimo stiklu su nusmailintu dantų krapštuku, bet tik iš labai toli ir tik pasitelkus vaizduotę TAI panašu į raides).
), yra labai menka viltis, kad modelis bus baigtas. Nuo šios akimirkos jis bus imamas tik su pirštinėmis, nes ant poliruotų paviršių net ką tik plautų rankų atspaudai atrodo labai baisiai. O čiupinėjimo dar bus nemažai.
Be reikalo, Linai, jaudiniesi 
