Ačiū kolegos už gerus vertinimus. Stengiuosi, kiek išeina, neapsikiaulinti. Linai, sutinku, kad būtų kitaip. Bet juk tai būtų taip nuobodu
... Kodėl nemažai žmonių atvėsta nuo modeliavimo? Paklijuoja kažkiek ir palaipsniui nutolsta. Todėl, kad jie tik klijuoja detalę prie detalės ir nėra stipresnių emocijų. Tampa nuobodu ir nėra adrenalino. Stengiuosi nedaryti modelių, kurie man nekelia emocijų. Su šituo reno, man emocijos, kaip garas katile kunkuliuoja ir "smegenai" kaip turbinos ūžia, besistengiant kažką geresnio padaryti
. Galvoju, kad gyventi nuobodžiai, man per didelė prabanga
. Todėl ir "išsidirbinėju"...
Jor-major, kol aš čia plušu kaip prakeiktas, čia kažkas dar ir visokius "pasitenkinimus" jaučia
. Perfrazuojant vieno anekdoto veikėjo žodžius:"ir ilgai čia mes šitaip arsime", įtariu, kad aš dar arsiu ilgokai. Tuo labiau, kad apsižioplinau kapitališkai. Paklijavau trakų briaunas ant 1 mm storio kartono. Ir dabar jos, suklijuotos kartu, netilps į išpjovas
. O tiek kartų tikrinau ir matavau. Ech... Kaip sakoma: baigiame dedukciją, skaitome instrukciją!!! Tik skaityti nėra ką. Pažiūriu reno aprašymą Prano TV leidime. 0,5 mm storis ir tai gryna tiesa. Ir man dabar tai aišku, bet šaukštai po pietų. Teks tas trakų briaunas ploninti. Žinoma, kartonas stengiasi sluoksniuotis kaip jam patogiau, tad knisuosi "kūdindamas" tas briaunas gana ilgai. Rezultatas toks pusėtinas. Žygdarbiams neįkvepia
. Galų gale viskas baigta ir suklijuoju tas briaunas poromis.
Dideliausiam mano nustebimui, pasirodo tų porų ilgiai gerokai plaukioja. Net iki 0,5 mm. Atrodo pjoviau ir klijavau kiek įmanoma vienodžiau. Ir še tau... Pasidarbavus skaitmeniniu slankmačiu tampa aišku, kad suapvalinti briaunų galai atspausdinti su nemažais "nuplaukimais". Ot perkūnas. Pražiopsojau. Reikėjo darytis šabloną suklijavimui ir būtų gavęsi vienodai. Dabar jau vėlu. Guodžia tik tai, kad tie apvalinimai kol kas nupjauti kampuotai ir šlifuosis. Pabandysiu, kiek gausis, ištaisyti situaciją.
Šlifuoju apvalindamas briaunų galus ir kažkiek palygindamas ilgius. Ilgai galvojau, kaip sujungti pačius trakus. Autorius rekomenduoja juos tiesiog suklijuoti. Idėja nebloga, bet tik teorijoje. Realybėje, man tai atrodo gan sudėtingas variantas. O ir kokia prasmė tiek vargti ir paskui viską suklijuoti į monolitą. Perkūnas nematė, jungsiu kaip priklauso - "pirštais". Todėl impregnuoju atsargiai briaunų galus SG klijais. Tiek, kad sutvirtėtų, bet nepersigertų į gerają pusę. Beje, tą "blogąją" ir vėl teks dažyti. Vėl sutaupė... SG klijai džiūna žaibiškai, tad galima gražyti skylutes "pirštams".
Skylutes gręžiu 1 mm diametro. Tokio storio bus ir pirštai. Na ir belieka paprasčiausios operacijos. Vėl švelnus pašlifavimas, dažymas ir retušavimas. Uff... Beveik išsikapsčiau. Žiūrėsiu, o kas toliau
?