Tankas "Reno R17FT" / MM 1986m. Nr.12 / M 1:25 (Baigtas)

[APovilaitis]

Atėjo laikas kinui. Kol aš neįdomiai vargsiu su pradiniu vikšrų gamybos etapu, kam įdomu, turės galimybę pažiūrėti žadėtą, ilgesį filmuką. Jis virš pusvalandžio trukmės. Pradžioje daugokai kalba prancūziškai, tad ir ką nors suprasti man nelabai gaunasi. Kas tą kalbą moka - sužinos daugiau. Bet toliau rodo labai įdomių dalykų, kurių kitur nebuvau aptikęs. Na, o aš keliauju aiškintis, kas ten su tais vikšrais. Kažko neramu man...
Filmas: http://www.modelizmas.lt/pages/posts/tankas-reno-r17ft-maly-modelarz-1986m.-nr.12-125-kartonas-189.php#pagebot

[APovilaitis]

Pirmos naujienos iš vikšrų pasaulio . Sakau be išvedžiojimų. Kuo toliau, tuo labiau jie man nepatinka. Iki galo man taip ir neaiški visa jų gamybos idėja. Ir suprojektuoti per sudėtingai tokiam modeliui. Nėra balanso, nes vikšrų gamyba truks 3 - 4 kartus ilgiau, nei viso modelio, o rezultatas tikrai nebus geras. Nenukenčiant vaizdui, juos buvo galima suprojektuoti žymiai paprasčiau pagaminamus. Bet, nori nenori, o teks vargti su tuo, kas yra. Surinkimo aprašymas ir schema, klaikūs. Kaip bus, taip. Štai visos vikšrų detalės. Ką ir ant ko klijuoti, vėl klaustukas... Atrodo viską ant 1 mm kartono, išskyrus trakus. Susipjaustau trakus, kol kitkas džiūvo. O po to pradedu blusinėti trakų briaunas. Aštuonios kažkodėl blogai prisiklijavo, nors kitų ir norėdamas nenuplėši. Ne bėda - pataisysiu.


Kol kas trakų briaunas tiesiog apipjaunu, vėliau teks dar pašlifuoti suapvalinimui. Šiaip, tai tas blusinėjimas nuteikia gan pozityviai. Savotiškos atostogos, po visokių galvosūkių. Kol kas... Pačių trakų viduje išpjaunu kvadratėlius ir pereinu prie kitos rūšies trakų briaunų pjaustymo.


Na, ir dar visa krūva kažkokių "mikrobinių" trikampių. Čia gelbsti tik aštri Olfa peiliuko geležtė. Kartonas labai jau nori plyšti atskirais sluoksniais. Pagaliau įveikiau. Seniai tiek bepjaustinėjau smulkmenų . Visai smagu tokia meditacija.

[Prunce]

Aha, o man prie "Lituanica" variklio tos meditacijos pavydėjai... Tiesa, čia jokios staklės ir peiliai (tekinimo) nepadės. Bet linkiu taip pat pasisemti pozityvios energijos iš šio nelengvo darbo. O kad vikšrų gamyba iš popieriaus užima tiek pat laiko ar net daugiau, negu paties tanko gamyba, kiekvienas kartonininkas, surinkęs bent vieną popierinį tanką (išskyrus "Cascavel") su standartiniais ne lazeriu pjautais vikšrais, patvirtins. Tai kad Jūs, antanai, dar tik įpusėjote savo kančias (kūrybines).

Tai tiek

[APovilaitis]

Ačiū Pranai už malonius("kančių") palinkėjimus . Pasistengsiu nenuvilti ir pakentėti . O dėl vikšrų, tai ne visai teisingai supratai, Pranai. Kalba ne apie darbo kiekį, ar patiries trūkumą. Teko juos paklijuoti. Ir ne kartą. Tiesa, lazeriu pjautų ne. Aš turėjau galvoje, kad nedidelio sudėtingumo modeliui, su labai jau netikslia ir daugeliu atvejų abstrakčia detalizacija, vikšrų detalizavimas perteklinis. Tokį pat vaizdą buvo galima pasiekti žymiai paprastesne konstrukcija. Ir atrodytų geriau, ir klijavimas būtų paprastesnis ir žymiai greitesnis. Manau, kad visus, beprasmis darbas truputį erzina... Tik, jau žinoma, ne meditacija .

[APovilaitis]

Po malonių Prano palinkėjimų, medituoju toliau. Ruošinių - net 4 dėžės. Bus darbo iki kalėdų ... Bandau sulankstyti trakus. Iš duotos schemos, be nuotraukų pagalbos, vargu ar būčiau supratęs, ką čia reikia daryti. Tame sulankstyme - logikos visai mažai. Visi žino, koks tas MM kartonas. Jis ir naujas toks buvo. O prabėgus 27 metams po žurnalo išleidimo, jis tikrai nepagerėjo . Tie trakai turėjo būti atspausdinti ant plono popieriaus. Pilnai būtų užtekę. Vėliau buvo galima dar paklijuoti 0,5 mm storio kartonu... Dabar jau niekur nedingsi - lankstau. Lūžinėja jis kaip perkūnas. Nieko nepadarysi. "Gydysiu" jį jau vėliau.


Po truputį apsiprantu su tuo lankstymu ir į lūžius nebekreipiu dėmesio. Pabaigęs, suku antrą ratą ir suklijuoju visus trakus, stengdamasis vieną užlenkimą išlaikyti statmeną, o kitą maždaug 45 laipsnių kampu. Oi ne taip čia viską reikia daryti . Bet jau daviau žodį, nieko čia nekeisti ir daryti viską kaip duota. Kenčiu ... Kas gausis, tas gausis.


Toliau seka visų briaunų ir lūžių impregnavimas skiestais PVA klijais. Kai išdžiūna, į grežtuvą dedu mažą atpjovimo diskelį ir šlifuoju įpjovas trakų viduryje. Ir pačius trakų kraštus. Lūžių vietas švelniai pašlifuoju rankomis, švitriniu popieriumi. Toliau jau seka retušavimas ir gaunu šiokius tokias trakų plokštes. Kai nėra nieko geriau, tiks ir tokios.

[Linas]

Antanai, reikia jus pagirti už natūralios ryškiai violetinės plieno spalvos atitaikymą briaunų retušavimui

Įtariu, būtumėt jau įpusėjęs kokį Halinskio modėlį su tiek vargo prie modelio, kur toks smulkių darbų kiekis nei į tvorą, nei į mietą

[PzKpfw72]

Visuomet pajuntu savyje kažkokį S/M pasitenkinimą, kuomet kartonistas pradeda vikšrų surinkimo operaciją (kolega Stas neduos sumeluot )

O šiaip, didelė pagarba ir susižavėjimas gerai atliekamu darbu ir ypatingai pristatymu, turint omeny to meto projektavimo, poligrafijos ir medžiagų kokybę. Temoje tiesiog jaučiasi tų laikų kvapas ir faktūra

Sveikinimai

[APovilaitis]

Ačiū kolegos už gerus vertinimus. Stengiuosi, kiek išeina, neapsikiaulinti. Linai, sutinku, kad būtų kitaip. Bet juk tai būtų taip nuobodu ... Kodėl nemažai žmonių atvėsta nuo modeliavimo? Paklijuoja kažkiek ir palaipsniui nutolsta. Todėl, kad jie tik klijuoja detalę prie detalės ir nėra stipresnių emocijų. Tampa nuobodu ir nėra adrenalino. Stengiuosi nedaryti modelių, kurie man nekelia emocijų. Su šituo reno, man emocijos, kaip garas katile kunkuliuoja ir "smegenai" kaip turbinos ūžia, besistengiant kažką geresnio padaryti . Galvoju, kad gyventi nuobodžiai, man per didelė prabanga . Todėl ir "išsidirbinėju"...
Jor-major, kol aš čia plušu kaip prakeiktas, čia kažkas dar ir visokius "pasitenkinimus" jaučia . Perfrazuojant vieno anekdoto veikėjo žodžius:"ir ilgai čia mes šitaip arsime", įtariu, kad aš dar arsiu ilgokai. Tuo labiau, kad apsižioplinau kapitališkai. Paklijavau trakų briaunas ant 1 mm storio kartono. Ir dabar jos, suklijuotos kartu, netilps į išpjovas . O tiek kartų tikrinau ir matavau. Ech... Kaip sakoma: baigiame dedukciją, skaitome instrukciją!!! Tik skaityti nėra ką. Pažiūriu reno aprašymą Prano TV leidime. 0,5 mm storis ir tai gryna tiesa. Ir man dabar tai aišku, bet šaukštai po pietų. Teks tas trakų briaunas ploninti. Žinoma, kartonas stengiasi sluoksniuotis kaip jam patogiau, tad knisuosi "kūdindamas" tas briaunas gana ilgai. Rezultatas toks pusėtinas. Žygdarbiams neįkvepia . Galų gale viskas baigta ir suklijuoju tas briaunas poromis.


Dideliausiam mano nustebimui, pasirodo tų porų ilgiai gerokai plaukioja. Net iki 0,5 mm. Atrodo pjoviau ir klijavau kiek įmanoma vienodžiau. Ir še tau... Pasidarbavus skaitmeniniu slankmačiu tampa aišku, kad suapvalinti briaunų galai atspausdinti su nemažais "nuplaukimais". Ot perkūnas. Pražiopsojau. Reikėjo darytis šabloną suklijavimui ir būtų gavęsi vienodai. Dabar jau vėlu. Guodžia tik tai, kad tie apvalinimai kol kas nupjauti kampuotai ir šlifuosis. Pabandysiu, kiek gausis, ištaisyti situaciją.


Šlifuoju apvalindamas briaunų galus ir kažkiek palygindamas ilgius. Ilgai galvojau, kaip sujungti pačius trakus. Autorius rekomenduoja juos tiesiog suklijuoti. Idėja nebloga, bet tik teorijoje. Realybėje, man tai atrodo gan sudėtingas variantas. O ir kokia prasmė tiek vargti ir paskui viską suklijuoti į monolitą. Perkūnas nematė, jungsiu kaip priklauso - "pirštais". Todėl impregnuoju atsargiai briaunų galus SG klijais. Tiek, kad sutvirtėtų, bet nepersigertų į gerają pusę. Beje, tą "blogąją" ir vėl teks dažyti. Vėl sutaupė... SG klijai džiūna žaibiškai, tad galima gražyti skylutes "pirštams".


Skylutes gręžiu 1 mm diametro. Tokio storio bus ir pirštai. Na ir belieka paprasčiausios operacijos. Vėl švelnus pašlifavimas, dažymas ir retušavimas. Uff... Beveik išsikapsčiau. Žiūrėsiu, o kas toliau ?

[APovilaitis]

Gilinuosi į vikšrų "gyvenimą" toliau. Trakus spaudžiu į savo pasigamintus vartomus spaustuvėlius ir klijuoju briaunas. Darbelis gana lėtas. Po to dar tenka priklijuoti papildomas trikampes atramėles briaunoms. Tokiam darbeliui mano spaustuvėliai suteikia fantastišką patogumą . Suklijavęs dalį trakų, pereinu prie "pirštų" gamybos. Noriu pirma išsibandyti, kaip viskas gausis.


Trakus darau iš 1 mm storio vielos. Ji kažkokia įdomi. Plieninė, bet išorėje dengta lyg ir variu. O gal kažkuo panašiu. Man ji labai panaši į suvirinimo vielą iš kempo. Aysipjaunu reikiamo ilgio galiukus mažu atpjovimo diskeliu. Taip gaunasi statmenos galų briaunos. Papildomai dildele pašalinu užvartas. Trakus po suklijavimo, vėl tenka truputį paretušuoti. Nuotraukose jie dar galutinai neišdžiūvę. Ir surenku galiuką vikšro pabandymui.Surinkimas trunka ilgai, nes per ilgą procesą susikaupę netikslumai, dabar ir išlenda. Niekur nedingsi, toks pasirinkto kelio rezultatas .

[Corsaire]

Vakar perverčiau visą šią temą ir gėrėjausi, kaip galima iš tokio seno ir prastos kokybės leidinio išspausti tokius akiai malonius vaizdus. Aš turbūt negalėčiau vadintis tikru modeliuotoju, nes perku tanko modelį tik tuo atveju, jei jam yra išleisti lazeriniai vikšrai arba komplektuojami juostiniai yra patenkinami

Aš nesupratau Antano nusiskundimų dėl vikšrų suprojektavimo ir apsunkintos padėties, nes man žiūrint, tokie vikšrai yra pakankamai logiškai suprojektuoti, panašūs į realius ir daugiau čia kažko neišspausi.