MODELIUOTOJŲ KLUBO FORUMAS

Na nemanau Mindaugai, kad lazerinių vikšrų ar kitų elementų, taupančių laiką ir gerinančių modelio kokybę, naudojimas lemia modeliuotojo lygį ar statusą . Galų gale, tai ne taip jau ir svarbu. Svarbiau daryti ir džiaugtis tuo, ką darai. Ir koks skirtumas, kiek ten tų pirktų ir kiek savų detalių, jei baigus modelį, dainuoti norisi ...
Na, bet man dainuoti dar ankstoka. Truputėlį... Pasigaminau pagaliau visus "pirštus". Šį kartą jau ne laikinus, bet iš tos pačios vielos. Plieninius !!! Gal išlaikys "apkrovas" . Juokauju, žinoma. Po truputį visur stengiuosi pereiti prie plieninės vielos. Priežastys paprastos. Žymiai standesnė ir ne taip deformuojasi, kaip varis. Labiau atspari, kai reikia daugiau ją apdirbinėti. Ir lemiamas argumentas - jos beveik nereikia dažyti. Dažnai užtenka tik atkaitinti ir paviršius oksiduojasi. Oksido sluoksnis būna labai tvirtas, plonas ir natūralus. Plienas ir atrodo kaip plienas. Taigi supjausčiau, pašlifavau užvartas ir įkaitinau iki šviesaus raudonumo dujiniu degikliu. Paprasta, greita ir efektyvu.


Surinkau vieną vikšrą ir pabandžiau, kaip tinka. Gavosi gana tvirtas ir pakankamai lankstus. "Pirštus" užfiksavau SG klijų lašeliu iš vidaus prie vidinių briaunų. Pamažu įveikiau ir antrą vikšrą. Uff... Tiesa, vieną "pirštą" palikau neužfiksuotą, lengvai išimamą. Bus paprasčiau surinkti viską į vieną visumą.


Atrodo, kad su atskirų detalių gamyba baigiau. Tuoj prasidės didysis malonumas ...

P.S. Kiek pamenu, kažkas žadėjo savo tankiuką parodyti. Gal jau pavyko rasti? Būtų smagu pasižiūrėti . Ir neaiškūs momentai surinkime gal prašviesėtų.

Svarbiausiai, kad neatsitiktu kaip geram mechanikui - neliktu atsarginiu daliu

APovilaitis rašė: Kiek pamenu, kažkas žadėjo savo tankiuką parodyti. Gal jau pavyko rasti? Būtų smagu pasižiūrėti . Ir neaiškūs momentai surinkime gal prašviesėtų.

Ieškojau praeitą savaitgalį - toj vietoj (t.y. dėžėj), pasirodo ne "Reno", o mažas kateris atkrovinėt kitų dėžių ir ieškot nebuvo laiko, bet žinau, kad jis kažkur ten... Iki Naujų turėčiau dar sodan nuvažiuot, tad pakraustysiu gal giliau.

Užsisvajojai Vytautai . Busiu pats geriausias mechanikas. Liks dalių dar vienam modeliui !!! Aukti, aš visada sakydavau, kad turtai - absoliutus blogis. Turi visko, bet negali niekuo pasinaudoti, nes nerandi . Kolegos, visus savo turtus , geriausia padovanoti man... nedelsiant .
Tuo tarpu aš, savo "skarbą", kad niekur neprapultų, pradėjau klijuoti į visumą. Laiko sugaišau daug, o pažiūrėti kol kas nelabai yra į ką. Ilgai dūmojau, nuo ko pradėti ir kokia eiga surinkinėti. Paskui baigiau dedukcijas, spjoviau į instrukcijas ir pradėjau lipdyti. Viskas nuotraukose.


Dar blokas:


Ir dar:

Antanai, nors ir žadėjai nieko nekeisti, rekomenduočiau peržvelgti temos "Plieno sparnai.lt" nuotraukas dar kartą. Jose aiškiai matosi, kad tie vežimėliai tik apie puse apkausto aukščio iš "rogių" teturi išlysti. Čia, nieko nekeičiant, galima modelį priartinti prie tanko. Tiesa, tada gali tekti vieną - du trakus vienai pusei išmesti. Daryti tai ar ne - Tau spręsti.

Tai tiek

APovilaitis rašė: Linai, sutinku, kad būtų kitaip. Bet juk tai būtų taip nuobodu ... Kodėl nemažai žmonių atvėsta nuo modeliavimo? Paklijuoja kažkiek ir palaipsniui nutolsta. Todėl, kad jie tik klijuoja detalę prie detalės ir nėra stipresnių emocijų. Tampa nuobodu ir nėra adrenalino. Stengiuosi nedaryti modelių, kurie man nekelia emocijų. Su šituo reno, man emocijos, kaip garas katile kunkuliuoja ir "smegenai" kaip turbinos ūžia, besistengiant kažką geresnio padaryti . Galvoju, kad gyventi nuobodžiai, man per didelė prabanga . Todėl ir "išsidirbinėju"...

Labai pritariu šiai minčiai, daug smagiau daryti modelius, kurie yra mieli širdžiai, tada ir smagu, ir viskas puikiai gaunasi manau visi turim modelių, kurie tiesiog sustoja ir nebeina. O šiaip tai čia hobis - jis tiesiog privalo būti smagus.

O šiaip tai pavyzdinis surinkimo aprašymas, o surinkimas irgi.

Ačiū už pasiūlymą Pranai, bet koks tikslas? Kad tapti 0,039 % nėščiu? Apsimetinėti ir vaidinti, tipo darau panašų į prototipą. Negalima tuo pačiu metu eiti į priekį ir atgal. Galima tik "užsikasti" . Pasirinkau klasikinį, arba vadinamą "standartą" , šiam modeliui surinkti. Nors truputį pasidomėjęs prototipu, bet kas supras, kiek tai prieštarauja sveikam protui. Tokį užsiėmimą reikėtų vadinti kokiu "klijavimo" hobiu. Nieko neturiu prieš. Puikus ir naudingas užsiėmimas. Pastoviai inspiruojamas ir kurstomas žurnalų leidėjų, nes jiems tai visai neblogas bizniukas. Pasižiūrėkime, kiek "emocijų ir svajonių" kiekvienas turime prisipirkę, kiek suklijavę ir kiek įstengsime...
Tik žurnale, jau viskas duota. Tuo tarpu, jei užsiimti modeliavimu, tai yra kiek įmanoma tikslesniu prototipo atkūrimu, tie žurnalai tampa tik baze. Šablonų rinkiniu, arba geriausiu atveju, detalių žaliava. Prototipo studija, medžiagos paieška, papildomų detalių gaminimas, mokymasis, techninė bazė, modelio gamybos laiką prailgina 5, 10 ar daugiau kartų. Tada ir 3 žurnalų gali pakakti visai modeliavimo karjerai . Beje, analogiškai yra ir su plastiku... Kaip manai Pranai, kuo labiau patenkinti gamintojai ir leidėjai?
Asmeniškai man patinka ir "klijuotojai" ir "modeliuotojai". Kai pats kažkiek suvokiau esmę, į viską žiūriu ir priimu kitaip, be priešiškumo. Ne veltui sakoma: "galima amžinai žiūrėti į ugnį, vandenį ir dirbantį žmogų"...
Na, o dabar, žiūrim ką turim su mano "tapetais" . O turim liapsusą"... Tas "liapsusas"- amortizatoriaus, atraminės spyruoklės ir vedančiojo rato įtempėjo korpusas. Galų gale supratau, kaip čia viskas turėtų susirinkti. Ir kažkada minėtos 4 detalės "atsirado". Tiesa, "atsirado" labai jau gudriai. Tiesiog jau turimi cilindriukai turėtų išsikišti per skyles, pro vieną to korpuso šoną. Ir viskas !!! Visas fokusas tik tame, kad jiems tų skylių nėra ir taškas...
Nėra tai nėra. Neverksi gi visą dieną. Pavargti tenka gerokai. Gręžti, girdyti SG klijais, šlifuoti, po to taisyti deformuotus kraštus, retušuoti ir dar perkūnas žino ką...


Pagaliau surenku primatavimui. Atrodo kraupokai.Bet čia dar neklijuota, išsikraipę truputį. Šviečia nedažytas vidus. Pataisysiu. O dabar galvosūkis su atramine spyruokle. Jokio tvirtinimo. Nei apačioje, nei viršuje. Realiai, ji visai kitur stovi... Tiek to. Įgrūdu kuo giliau ir parenku kompromisinį aukštį. Įtempimo cilindrus, jei pamenate, klijavau kitaip. Tai pavyko sutaupyti žalio kartono atsargos. Iš jos iškertu trūkstamus dangtelius. Taip atrodo visas surinktas mazgas. Gavosi, kaip gavosi. Amortizatoriaus spyruoklė vėl kažkokia pakabinta ore. Apačioje tvirtinimui numatyta užlenkta dalis. Tik su tuo užlenkimu, ji išvis netelpa į savo vietą. Nupjaunu. Viršuje vėl jokio tvirtinimo. Priklijuoju prie palaikančių ratukų karkaso. O kur dingsi? Toliau, kronšteinai kitam palaikančių ratukų karkaso galui. Kiekvienai pusei po du. Nė vienas jų suapvalintas galas netinka. Vargais negalais išlaviruoju visai nenuknabinęs žemyn palaikančių ratukų. Tam sugaištu po valandą vienai pusei.


Ir taip gaunu štai tokį vaizdelį. Galinis varantysis ratas tik įstatytas. Jis įsiklijuos tik tada, kai bus uždėti vikšrai.
Išmatavus įtempimo vamzdelius vietoje, paaiškėja, kad jie apie 0,5 mm per trumpi. Kadangi jie prašyte prašosi galų, iškertu juos iš sutaupyto kartono ir priklijuoju. Dabar ilgis tinka idealiai.

Trumpam darom pauzelę ir pažiūrim į štai tokį modelį:



Tai firmos "Takom" plastikinis M :16 mastelio modelis. Mano supratimu, labai nebloga bazė rimtesniam lietuviškam modeliui surinkti. Būtų labai įdomu išgirsti plastiko specialistų ir šiaip susidomėjusių atsiliepimus apie šį rinkinuką. O gal ką ir sudomins . Ir už kiek, tokį modeliuką, jau Lietuvoje būtų galima nusipirkti? Pridedu nuorodą į smulkų aprašymą ir laukiu komentarų:

http://www.scaleplasticandrail.com/kaboom/index.php/all-things-military-vehicle/everything-else/116-scale-or-larger-reviews/1936-1-16-renault-ft-char-cannon-girod-turret-from-takom

Tai ką kolegos, stojamės ant kojų ...t.y. vikšrų. Po eilinio pasinervinimo, kurio metu sunaudotas n kiekis įvairių žodžių, vikšrai uždėti . Pasirodo, kad trakų net po 4 vnt. iš kiekvienos pusės per daug. Viso - aštuoniais. Aš suprantu - po vieną traką. Bet po 4 !!!


Kad jau taip, tai nutariau išmesti ne po 4 iš eilės, bet atrinkti tuos, kurie gavosi blogiausiai. Ne veltui sakoma, kad "geriau" yra "gerai" priešas. Įlindau į didelę avantiūrą. Taigi trakų "pirštai" jau užfiksuoti SG klijais. Užfiksuoti sąžiningai... Jor major. Pakeičiau du trakus ir nusprendžiau patausoti nervų lasteles ir savo iškalbą .
Daugiau pasakoti nėra ką, viskas vaizdeliuose:


Ir dar:

Красиво получается, надеюсь увидеьт на выставке в Вильнюсе.