Messerschmitt Bf 109 T-2 / RPM / 1:72 / Plastikas
Šis modelis pabaigtas prieš kokius keturis metus. Pats plastikas - RPM firmos, panašus į short-run'ą. Pakuotas šis plastikas ir kitų firmų - esu matęs TOGA ir dar kažkokios kitos. Surinkimas - nieko įpatingai blogo negaliu pasakyti: detalių nelabai daug, pagrindinės sutampa visai neblogai, o smulkesnes reikia apvalyti nuo atlajų. Kabinoje detalizuotė silpna, bet per pakankamai storą stikliuką ne kas ir matosi. Siūlės - minusinės, daug maž tinkamos, žinoma, ne tamiya, bet ir ne senas matchbox. Maloniai nustebino dekolių kokybė. Dažytas aerografu, Model Master 2 dažais. Dekolės klijuotos be stebuklingu Micro set/sol skysčių, modelis nulakuotas HASCO pusiau matiniu laku. Antena iš kaproninio siūlo (mot.kojinės). Taigi trumpai tariant - modelis vertas savo kainos (tuomet buvo apie 10-12 Lt), suinkti jį laisvai galima per kokia savaitę, skiriant po valandą-dvi vakarais
Užbėgsiu už akių klausimams - truputis istorijos
Bf 109 T buvo skirti vokiečių lėktuvnešiui, kuris taip ir nebuvo pabaigtas. Pagrindu buvo paimtas Bf 109 E-1, papildomai sumontuota lėktuvnešiniams lėktuvams būdinga įranga - mazgai katapultai, kablys tūpimui, patobulinti kabinos instrumentai ir pan. Akivaizdžiausias išorinis skirtumas - pailginti sparnai, kuriuos galima buvo užlenkti taupant vietą angare. Tokie lėktuvai buvo T-0 ir T-1 modifikacijų. Kuomet buvo aišku, kad lėktuvnešis greitai tikrai pabaigtas nebus, buvo nuspręsta jau pagamintuose Bf 109 T išmontuoti jūrinę įrangą ir atiduoti juos naudoti įprastiems daliniams. Vidaus įranga buvo perdaryta pagal E-4 arba E-7 komplektacija, nuimti visi kabliai ir pan., sparnų sulankstymo mechanizmas irgi pašalintas. Tokie perdirbti lėktuvai ir tapo Bf 109 T-2. Kiek teko skaityti - dauguma T-2 perduoti Norvegijoje besibazuojantiems daliniams, čia jų ilgi sparnai ypač tiko mažiems aerodromams, pilotai šiuos lėktuvus mėgo ir dėl gerų valdymo sąvybių. Skraidė čia jie ilgai, berods iki 1944-ųjų čia jie dar buvo rikiuotėje (palyginimui - 1941 m. prasidėjus karui su Sovietų Sąjunga koviniuose daliniuose esančių įprastų Bf-109 E buvo jau nebedaug).
Užbėgsiu už akių klausimams - truputis istorijos
Bf 109 T buvo skirti vokiečių lėktuvnešiui, kuris taip ir nebuvo pabaigtas. Pagrindu buvo paimtas Bf 109 E-1, papildomai sumontuota lėktuvnešiniams lėktuvams būdinga įranga - mazgai katapultai, kablys tūpimui, patobulinti kabinos instrumentai ir pan. Akivaizdžiausias išorinis skirtumas - pailginti sparnai, kuriuos galima buvo užlenkti taupant vietą angare. Tokie lėktuvai buvo T-0 ir T-1 modifikacijų. Kuomet buvo aišku, kad lėktuvnešis greitai tikrai pabaigtas nebus, buvo nuspręsta jau pagamintuose Bf 109 T išmontuoti jūrinę įrangą ir atiduoti juos naudoti įprastiems daliniams. Vidaus įranga buvo perdaryta pagal E-4 arba E-7 komplektacija, nuimti visi kabliai ir pan., sparnų sulankstymo mechanizmas irgi pašalintas. Tokie perdirbti lėktuvai ir tapo Bf 109 T-2. Kiek teko skaityti - dauguma T-2 perduoti Norvegijoje besibazuojantiems daliniams, čia jų ilgi sparnai ypač tiko mažiems aerodromams, pilotai šiuos lėktuvus mėgo ir dėl gerų valdymo sąvybių. Skraidė čia jie ilgai, berods iki 1944-ųjų čia jie dar buvo rikiuotėje (palyginimui - 1941 m. prasidėjus karui su Sovietų Sąjunga koviniuose daliniuose esančių įprastų Bf-109 E buvo jau nebedaug).