Taigi, dar vienas projektėlis. šį kartą jau rinkinys. Prototipas - kažkoks abstraktus galeonas. Taigi istorijoje vėl kapstytis neteks. Nors darant modelį, pakeitimų tikrai bus. Bent kai kurias vietas pabandysiu truputį pataisyti, kad atitiktų kažkiek realius laivų elementus. Bet kapitalinio perdarymo nebus.
Taip jau atsitiko, kad visai neplanuotai už 40 USD pakliuvo man šis rinkinys. Tuo metu jo rinkos kaina buvo virš 350 USD, tai ir susigundžiau. Tik viena smulkmena. Jis jau buvo pradėtas rinkti. Tiksliau sakant tik korpusas. Bet reikėtų pamatyti, kaip tai buvo daroma. Dar suprasčiau, jei tai būtų padaryta vaiko. Bet čia buvo suaugusio žmogaus darbas. Jau vien už tai, kad pamatyti šį šedevrą, verta mokėti tuos 40 USD...
Specialiai įdedu šio "šedevro" nuotraukas. Ne veltui sakoma, kad kartais geriau nedaryti to, ko absoliučiai nemoki. Liūdniausias momentas tas, kad visas šis šedevras buvo suklijuotas epoksidiniais klijais. Ir dar jų nepagailėta. Vietomis užpilta ant pvz. denio ar apkalos viršaus. Negana to, dar prikalinėta vinučių. Bet tai "meisterio" negelbėjo ir lystelės bei falšbortai niekaip nenorėjo lenktis. Nors tu ką. Labiausiai sužavėjo apkalos darymo būdas. Ant "juodosios" apkalos 2 mm faneros juostelės, epoksidiniais klijais užklijuoti "švariosios" apkalos raudonmedžio juostelę, o po to visą tą "sumuštinį" bandyti priklijuoti prie korpuso epoksidiniais klijais, pastiprinant vinute. Kaip sakydavo Ostapas Benderis - kongenialu... Na ir dar daug visko. Bet galutinai "užmušė" kilio priklijavimas prie korpuso. Na apie kreivumus ir arklinius plyšius patylėsiu. Bet priklijuotas jis buvo iš 3 dalių "mirtinai". Kai ardžiau, bandžiau jį pradžioje nuimti peiliu, po to diskeliu, kaltu. Net nesujudėjo. Galų gale nusprendžiau gražiai per suklijavimo siūlę nupjauti lobziku. Nupjoviau, o jis nenukrenta. Pajudinu. Kaip buvo taip ir laikosi... Nieko nesupratau. Kas per velnias? Pjaunu dar kartą. Na pjaunasi lyg niekur nieko. Sunkokai, kaip ir pirmą kartą. Bet vėl nekrenta. Laikosi. Laužiu jau stipriai ranka, o tas nė klypt... Fantastika... Fokusai kažkokie. Tik iš trečio karto pjaunant ir į tarpą įstatant atšipusias Olfos peiliukų geležtes kaip pleištukus, šiaip ne taip pavyko atskirti tą nelemtą kilį nuo korpuso. Net po kokių 10 min. sudėjus juos kartu, jie vėl bandydavo sukibti. Tas lipnumas dingo po kokios valandos. Kuo po perkūnais jis čia buvo suklijavęs? Kažkokia mistika...
Žinoma, visi šitie siurprizai, nelabai mane nugasdino. Suprantama, kad juodosios apkalos iš rinkinio praktiškai nebeliko. Kaip ir raudonmedžio ir Limos medžio geltonų denio apkalos lentelių. Bet tai ne bėda. Raudonmedžio "rojaus" tikrai nesirengiau, kaip kad parodyta, daryti. Nors tokio špono tikrai turiu pakankamai. Užtat, visi kiti rinkinio elementai, beveik neliesti ir neišmėtyti. Matysiu, kaip seksis išardyti korpusą ir kiek sveikų detalių išliks. Tada ir galvosiu, ką toliau daryti.
Štai kaip tai pasisekė. Beveik niekas nesulūžo. Bet čia tik pradžia. Dar reikia nuo denių ir bortų nuimti apkalas iš raudonmedžio ir limos medžio. O ji, kai kur dviem sluoksniais suklijuota. Ant 2 mm storio faneros. Būtų visai neblogai, nes tokią fanera gan nepigi. O aš į šį modelį labai daug investuoti nesirengiu. Na o čia, pats rinkinys ir jo elementai. Nemažai visokio gėrio. Neaišku tik viena. O kiek aš to gėrio panaudosiu...
Kažkiek informacijos apie patį laivą, galima pasiskaityti čia: http://www.modelshipbuilder.com/page.php?6 .
Taigi, turėjau džiaugsmo padirbėti su šiuo, taip "fantastiškai meistriškai" pradėtu, modeliu. Jei kas mano, kad mane nervina tokia jo būklė, tai labai klysta. Mane visai linksmina šita situacija. Ne kasdien tokias restauracijas tenka daryti ir tai tikrai įdomus ir smagus uždavinėlis. Pažiūrėsim, o gal ir aš nelabai nuo to "meistro" skiriuosi. Taigi, pilnas kūrybinio azarto, prasėdžiu visą vakarą su aštriai išgalastu kaltu. Nuiminėju vieną, o kai kur du špono sluoksnius, sulipintus solidžiu kiekiu epoksidinių klijų.
Visa ši meditacija užtruko apie 4 valandas. Kad būtų patogiau, prisisukau atramai juostelę faneros. Geriau, nei visiškai laikyti rankomis, bet dar ne tai. Šiaip, tai tokį darbelį rekomenduoju visiems... Galva pailsi, nes turi visiškai susikoncentruoti į kaltą. Kitaip bus bėdos. Po viso to, jautiesi ir padirbėjęs, ir pailsėjęs. Pavyko nuvalyti visus denius, kuo esu labai patenkintas. Dar liko sudėtingesnė dalis - falšbortai ir portų rėmų išmontavimas. Žiūrėsim, kaip ten seksis... Štai ir viskas, kuo galiu pasigirti.
Trumpai drūtai. Vėl dirbta visą vakarą, o pasigirti labai nėra kuo. Viso labo trys detalės. Nuo vieno borto nuėmiau patrankų portų metalinius rėmus ir jį nuvaliau. Tradiciškai - epoksidiniai klijai ir du sluoksniai špono. Limos medis ir raudonmedis! Kam to jam reikėjo? Dar nuvaliau vieną špantą ir trancą. Čia irgi teko nemažai padirbėti. Bet pavyko. Liko jau nebedaug.