DieCasterio DieCast`ų kolekcija (1:43) Автолегенды СССР

[DieCasteris]

Kitas - ГАЗ-21И "Волга"
M-21 „Volgos“ projektavimas prasidėjo 1953 m. Ji turėjo tapti M-21 „Pobeda“ alternatyva, tik aukštesnės klasės ir brangesnė. Kaip pagrindas, buvo paimti „Pobedos“ agregatai. Kai kurie iš jų buvo pilnai perdirbti, kiti pasiliko be pakeitimų. Kas dėl kėbulo, tai daugelis mano, kad tai „Ford Customline“ ar „Ford Mainline“ kopija. Kai kurie šaltiniai teigia, kad gamykla buvo nupirkusi „Ford Mainline“ tam, kad galėtų jį ištyrinėti. Šiaip ar taip, „Volga“ turi savo, į nieką nepanašią formą, ne tokią sunkią kaip „Mainline“. Skirtingai negu M-400 - „Volga“ nėra kokio nors automobilio kopija.
Yra trys pagrindinės modifikacijos. Paprastai vadinamos: „žvaigždė“, „ryklys“ bei „banginio ūsai“. Pristatomas šio numerio modeliukas - ГАЗ-21И "Волга" yra antroji laida arba kitaip liaudyje vadinamas „ryklys“.
1970 metų liepos 15 dieną nuo gamyklos konvejerio nuvažiavo paskutinė 21-oji „Volga“. Tai buvo GAZ-21US modifikacija. Per nepilnus 14 metų buvo pagaminta 638 875 automobilių M(GAZ)-21 bei jo modifikacijų.

Nr. 6 ГАЗ-21И "Волга"

[DieCasteris]

Next one - ВАЗ-2103 "Жигули"
1966m. rugpjūčio 15d. Turine tarp italų kompanijos FIAT ir TSRS automobilių pramonės ministerijos buvo pasirašyta sutartis, kurioje apart gamyklos techinio projekto perdavimo, buvo numatyta apie pilnos dokumentacijos pateikimą dviems modeliams - „norma“ ir „liuks“. Kaip „liuks“ variantą italai pasiūlė FIAT 124 Special.
Tarybiniai pirkėjai susipažino su modeliu ВАЗ-2103 "Жигули" 1973m.. Trejetukas gavo turtingą išvaizdą su gausybe chromuotų detalių, pagerintą dinamiką. Bet visa tai kainavo. Palyginimui ВАЗ-2101 kainavo 5 500rub., o ВАЗ-2103 - jau 7 500rub..

Nr. 7 ВАЗ-2103 "Жигули"

[DieCasteris]

Aštuntasis - УАЗ-469
Derinamoji naujųjų „uazikų“ partija nuo Uljanovsko automobilių gamyklos konvejerio nuriedėjo pačioje 1971m. pabaigoje, o masinė gamyba prasidėjo 1972m. gruodžio 15d.. Iš pradžių, tai buvo paprastesnis bereduktorinis modelis УАЗ-469Б, o nuo 1973m. prasidėjo bazinio modelio armijai - -469 gamyba.
Uljanovsko visureigis УАЗ-469 - tarybinio visureigio klasika. Jis ne tik pratęsė Gorkio automobilių gamintojų tradicijas kuriant neįnoringus automobilius Rusijos bekelei, bet ir papildė jas. O Tarybinėje armijoje, „uazikas“ tapo tokiu pat paprastumo ir patikimumo simboliu, kaip ir Kalašnikovo automatas.
Be principinių pakitimų, antros kartos automobiliai gaminami jau 37 metus, kas jau savo ruožtu, yra savotiškas pasiekimas. Šie automobiliai, išsibarstė beveik dvimilijoniu tiražu, ir „УАЗ-Hunter“ vardu gaminami ir šiandien. ( - na, ir kuo čia didžiuotis?)

Nr. 8 УАЗ-469

[DieCasteris]

Devintasis - ГАЗ-24 "Волга"
Pirmoji 24 serija pasirodė 1968 m., o oficiali gamyba pradėta tik nuo 1970 m. liepos 15 d., kai nuo Gorkio automobilių gamyklos konvejerių sedanai ГАЗ-24 ir taksi ГАЗ-24-01 išstūmė pirmosios kartos volgą – ГАЗ-21. Pagal konstruktorių sumanymą, tai buvo bendrosios paskirties mašina, bet pirmiausiai dėl nedidelių gamybos apimčių jos buvo skiriamos valstybinėms įstaigoms ir taksi, o asmeniniam naudojimui volgas galėjo įsigyti tik išrinktieji.
Taksi ГАЗ-24-01, nudažyti ryškiai geltona spalva, nuo bazinio sedano skyrėsi praktišku dirbtinės odos salonu, taksometru, žalia lempute, o užpakalinėse sėdynėse nebuvo atverčiamo ranktūrio. 1972 m. buvo pradėtas gaminti universalas ГАЗ-24-02. Išskirtinė šio penkiadurio automobilio, kurio gamyba tęsėsi iki 1987 m., savybė buvo sudedamos antros ir trečios eilės sėdynės, kurias buvo galima skirtingai sulankstyti ir gauti kelis krovininio ar keleivinio salono variantus. Taip pat buvo sustiprintos užpakalinės lingės ir montuotos sustiprintos padangos, bet užpakaliniai žibintai buvo, ir liko, kaip sedano. Virš užpakalinių durelių ant stogo buvo įrengti reflektoriai, kurie perskirstydavo oro srautus ir užpakalinis stiklas mažiau tepdavosi.
Pirmos kartos ГАЗ-24 "Волга" buvo gaminamos iki 1986 m. (universalai iki 1987 m.), kai juos visiškai išstūmė nauja karta – ГАЗ-24-10. Pastarosios mašinos buvo gaminamos iki 1992 m. balandžio. Per 22 šių mašinų gamybos metus buvo pagaminta 1 481 561 mašina.

Nr. 9 ГАЗ-24 "Волга"

[DieCasteris]

Po gana ilgo laiko tarpo, prisiminiau apie šią temą ir ją pildau.
Dešimtas numeris - ВАЗ-2121 "Нива"
„Niva“ - kilęs iš Tarybų Sąjungos „know-how“, kuris vėliau imtas naudotis visame pasaulyje. Tarybiniai automobilių gamintojai tapo pirmieji, kurie viename kompaktiškame automobilyje sugrętino tikro visureigio pravažumą ir lengvojo automobilio komfortą. Pirmoji bandomoji ВАЗ-2121 partija iš penkiasdešimties automobilių, pagaminta 1976m. vasario mėn., kaip tuomet buvo įprasta, kaip dovaną XXV-jam Komunistų partijos suvažiavimui. Tačiau tai buvo nevisai serijiniai automobiliai. „Nivos“ konvejeris pradėjo dirbti tik 1977m. balandžio 5d., tuom pradėdamas „Nivos“ triumfo žygį pasaulio keliais. Apart bazinės versijos, buvo modifikacija su ekonomišku 1.3 litro varikliu (ВАЗ-21211) ir vairu dešinėje pusėje (ВАЗ- 21212). Iš viso buvo išleista 1 850 000 pirmos kartos automobilių „Niva“, ir jų gamyba tęsiama iki šiol su pavadinimu „Lada 4x4“, todėl, kad pats brendas „Niva“ 2003m. atiteko bendrai įmonei „AvtoVAZ-GM“.

Nr. 10 ВАЗ-2121 "Нива"

[DieCasteris]

O vienuoliktas - ГАЗ-69
Kaip ir visi Gorkio gamyklos džipai, ГАЗ-69 turėjo paprastą linginę pakabą. Ir gruntiniuose keliuose, kur daug kupstų ir duobių, automobilis nevaldomai šokinėjo, kaip užsispyręs ožys. Rezultate jam greit prilipo ir tapo beveik tikrine, pravardė „ožiukas“ - netgi tolimi nuo technikos žmonės iškart suprato, apie kokį automobilų eina kalba.
Šis automobilis naudojosi užtarnauta žemės ūkio darbuotojų, geologų, statybininkų ir, žinoma, kariškių meile. ГАЗ-69 buvo leidžiamas beveik du dešimtmečius, kas yra geriausias sėkmingo modelio įrodymas. Serijinė ГАЗ-69 gamyba prasidėjo 1953m. rugpjūčio 25d. Gorkio automobilių gamykloje. Nuo 53-ių iki 56-tų metų Gorkyje pagaminti 16 382 automobiliai ГАЗ-69 ir 20 543 - ГАЗ-69A (civilinė versija). Nuo 54-ųjų gruodžio, juos ėmė gaminti ir Uljanovsko autogamykla. Uljanovske gamyba vyko iki 1973m., kuomet nuo konvejerio nuriedėjo paskutiniai 275 automobiliai. Iš viso abi gamyklos pagamino 634 285 visų modifikacijų ГАЗ-69.

Nr. 11 ГАЗ-69

[DieCasteris]

Šis jau buvo, bet pridėsiu šiek tiek istorijos:
Dvyliktasis - Москвич-408
60-aisiais metais „Москвич-408“ tapo „Avtoexporto“ (valstybinė įmonė prekiavusi tarybiniais automobiliais pasaulyje) „bestseleriu“ ir tarybinės automobilių gamybos tarptautinio pripažinimo Europos šalyse simboliu, o tarybiniam žmogui - prabangos daiktu ir ilgametės laukimo eilės trokštamam automobiliui įsigyti priežastimi.
Automobilių konstruktoriai ir dailininkai - dizaineriai, dirbę tais laikais Maskvos mažalitražių automobilių gamykloje (rus.:„M3MA“), labai tiksliai nuspėjo pasaulinės automobilių mados tendencijas. Šio modelio automobiliai buvo plačiai naudojami autosporto varžybose, ypač raliuose ir žiedinėse lenktynėse. Jis sėkmingai dalyvavo savo klasėje ir tarptautiėnse varžybose kuo atkreipė į save dėmesį užsienyje. „408“-to paslaptis slypėjo ištvermėje, nebūdingoje daugeliui užsienietiškų „klasiokų“, bet būdingoje tarbiniams auomobiliams.
Lengvasis automobilis „Москвич-408“ buvo gaminamas Maskvos mažalitražių automobilių gamykloje nuo 1964 rugsėjo mėn.. Nuo tų pačių metų gruodžio, „Москвич-408“ pradėjo gaminti Iževsko mechanikos gamykla.

Nr. 12 Москвич-408

[DieCasteris]

Nr. 13 - ГАЗ-13 "Чайка"
Didieji vyriausybiniai automobiliai Tarybų Sąjungoje visuomet buvo kuriami „žvairuojant“ i Ameriką, tik Tarybinė pramonė negalėjo taip pat greitai keisti modelių. Kuriant naują ГАЗ-13, buvo nupirkti du amerikietiški „Packard'ai“. Šie buvo visapusiškai nagrinėjami ГАЗ'o ir ЗИЛ'o konstruktorių, todėl visiškai aišku, kodėl nauji vyriausybiniai automobiliai ЗИЛ-111 Maskvoje ir ГАЗ-13 Gorkyje, buvo labai panašus tarpusavy - ir kartu į „Packard'ą“ (Packard Patrician 1956m.).
ГАЗ-13 „Čaika“ gamyba truko daugiau, nei 20 metų, nuo 1959 iki 1981 metu. Paskutinius keletą metų nuo 1977 ji buvo leidžiama kartu su sekančiu modeliu ГАЗ-14, kurio gamyba iš pradžiu buvo nedidelė.
Per metus buvo pagaminama apie 150 13-to modelio „Čaiku“, o per visa laikotarpį buvo pagaminti 3179 tokie automobiliai. Apart automobilio su sedan tipo kėbulu, nedidelėmis partijomis buvo gaminami limuzinai ГАЗ-13A su vidine pertvara salone.
„Čaikos“ važinėjusios šalies keliais, visos, išskyrus pačias pirmąsias partijas, buvo juodos. Tarybų Sąjungoje buvo priimta, kad vyrausybinis automobilis privalo būti juodos spalvos. O „Chaikose“ važinėjo aukštas pareigas užimantys valdininkai: ministerijų ir žinybų vadovai, Komunistų partijos centro komiteto sekretoriai, TSRS atstovai užsienio valstybėse. Nemažai šiu mašinų aptarnavo Maskvos diplomatinį korpusą: jomis vežiojo VDR, Bulgarijos, Vengrijos, Mongolijos, Šiaures Korėjos, Indonezijos, Etiopijos, Suomijos pasiuntinius. Viena „Čaika“ netgi buvo naudojama JAV pasiuntinybėje.

Nr.13 - ГАЗ-13 "Чайка"

[DieCasteris]

Nr. 14 - ВАЗ-2102 "Жигули"
1966m. rugpjūčio 16d., pasirašius susitarimą tarp italų kompanijos FIAT ir Tarybinio „Vneštorg“-o (įmones skirtos prekybai su pasauliu), buvo numatyta automobiliu gamyklos statyba ir numatyti patys modeliai: du „norma“ komplektacijos automobiliai su kėbulu „sedan“ ir „univesral“, bei „liuks“ komplektacijos automobilis. Kaip prototipas „normos“ automobiliui buvo priskirtas FIAT 124, 1966m. iškovojęs titulą - „Europos metų automobilis“, kurio modelių eilėje apart „sedano“, buvo ir „universalas“ (FIAT 124 Familiare). 1967m. tarp didesnės partijos sedanų buvo pateikti ir keletas universalų, tai ir buvo primieji „antruko“ prototipai, kurie 1967-69m. pastoviai buvo tobulinami - stiprinamas kėbulas, kuris paprasčiausiai neatlaikydavo prastuose TSRS keliuose.
ВАЗ-2102 gamyba prasidėjo 1971m. balandžio mėnesį, lygiai po metų nuo 2101 surinkimo pradžios. Pirmais metais buvo surinkti tik 185 automobiliai ВАЗ-2102, bet baigus antros gamyklos eilės statybą, gamyba ženkliai išaugo. 1972m. jau surinkta 11015 egzempliorių, o 73-čiais 46233. Vėliasniais metais iki 84-ųjų, ВАЗ-2102 gamyba laikėsi vienodame lygyje po 50-55 tukst. kasmet. Pirmos kartos universalų gamyba nutraukta 1985m., iš viso pagaminus 666 989 automobilius.
„Antrukas“ tarybinaims žmonėms tapo pirmu masiniu ir pasiekiamu lengvuoju automobiliu, su universal tipo kėbulu. ВАЗ-2102 atsiradimas nuostabiai sutapo su miestiečių pomėgio kolektyviniams sodams atsiradimu, ir automobilis su talpiu kėbulu tapo išsvajotu sodininkų pirkiniu.

Nr. 14 - ВАЗ-2102 "Жигули"

[DieCasteris]

Next one - УАЗ-452В
1966m. Maskvoje įvyko tarptautine žemės ūkio technikos paroda, kurioje dalyvavo 20 pasaulio šalių atstovai. Žiuri sprendimu, sunkvežimis УАЗ-452Д šioje parodoje apdovanotas aukso medaliu. Vėliau, 1977m. lapkritį, visa automobilio УАЗ-452 šeimyna, gavo išsvajotą penkiakampį - „kokybės ženklą“ (prekės kokybiškumo patvirtinimą).
Daugiau nei pusę amžiaus atgal, Uljanovske prasidėjo furgonų ir sunkvežimių su kabina virš variklio gamyba. Automobilis keitė savo indeksą ir modernizavosi, bet iš esmės jo konstrukcija liko nepakitusi. Šią Uaz'ų šeimyną galima priskirti automobilinio ilgaamžiškumo rekordininkams: jų gamyba tęsiasi ir šiandien, ir pakaitalo jiems kol kas nėra.
Kodėl automobilio konstrukcija nebuvo keičiama? Žinoma, УАЗ-452 turėjo nemažai trūkumų. Visų pirma naudojo daug degalų ir labai prastas pasyvusis saugumas. Tačiau kito tokio automobilio, tinkamo eksploatuoti kaimo vietovėse, iš viso nebuvo. Juk pravažumu „kepalas“ tik vos vos nusileido УАЗ-469, o konstrukcijos paprastumas leido remontuoti ir aptarnauti automobilį, bet kuriame garaže, nenaudojant specialių instrumentų.
УАЗ-452 buvo pradėti gaminti 1966m. ir buvo triju pagrindinių modifikacijų: УАЗ-452Д - bortinis sunkvežimis , УАЗ-452 furgonas, УАЗ-452A - sanitarinis, o 1968m. labai ribotais kiekiais įsisavinta dešimtviečio mikroatobuso УАЗ-452B gamyba.

Nr. 15 - УАЗ-452В