Jūsų, Pranai, nuomonė teisinga (bent jau aš sutinku su ja), bet taip pat ir mano

Gal tai ir pasirodys "dviračio išradinėjimas", tačiau šitokia teorija yra mano nuomonė

. Kadangi manau žinantis, kokia yra architektūrinių maketų specifika, akivaizdžiai matau skirtumus tarp to, ką aš dariau ir darau mokslo metais, o taip pat ir realybėje, ir to, kas atsiranda leidiniuose su pastatais. Architektūrinis pastatas ir architektūrinis maketas galbūt mano "dviračio išradimas", nes tiesiog man patogiau atskirti anksčiau minėtas skirtybes. Galima vadinti ir maketais, tam neprieštarauju, tačiau prieštarausiu tam, kas sakys, kad skirtumo nėra

Jei imsime tarkim kad ir tą patį leidinį, kurį paminėjo traukinukas. Architektūroje, projektavime, galiausiai statybose tokio maketo (ar modelio) nereikia (žinoma čia jau kiekvieno architekto asmeninis reikalas - galima ir patį realistiškiausią maketą pagaminti). Užtenka tik tokio maketo, kuris atskleistų tai, ką autorius - architektas yra sumanęs. Pvz. nori pabrėžti, kad jo projektuojamame pastate svarbiausias dalykas ir idėjos pagrindas yra apželdinti stogai. Taigi darydamas maketą (arba jo pavaldiniai darydami) gali jį padaryti visiškai baltą, tačiau stogus padaryti išskirtinai žalius, tarkim su nusipirkta dirbtine žole specialiai modeliams. Tokiu atveju, žmogus iš šalies šiame makete matys akcentuojamus stogus ir tai jam labiau padės suprasti autoriaus sugalvotą idėją. O jei žmogus supras idėją - tuo geriau architektui - vadinasi, užduotis įvykdyta, tikslas pasiektas

Toks maketas vėliau nelabai tinka pasidėjimui į lentyną ar parodai kokiai (nors, žinoma, niekas nedraudžia). Ne toks jo tikslas
Va o leidinių pastatai - kitas reikalas. Juos, aš manau, darome tam, kad vėliau būtų kreipiamas dėmesys, kaip kas padaryta, kaip sujungta, suklijuota, detalizuota, kaip realistiškai ir "švariai" atrodo ir t.t.
Taip aš matau skirtumą, dėl to ir vadinu skirtingais vardais
Gal ir labai jau nukrypau čia... Įdomu būtų, ką kiti mano šia tema?