Tankas "Reno R17FT" / MM 1986m. Nr.12 / M 1:25 (Baigtas)

[APovilaitis]

Atėjo eilė ir bokšteliui. Kaip jau rašiau, tikėjausi kampuoto, bet radau apvalų . Tiek to, darysim ką turim. Išpjoviau detales ir pradėjau. Suklijavau karkasą, prie jo pagrindą ir priekinę plokštę. Nepatiko, kad ji tokia "kabanti" ore. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Ir priklijavau pirmą bokštelio juostą. Tas "priklijavimas" užtruko ilgokai... Matosi, kad ta juosta sau, o karkasas sau. Be to, ji apie 1 mm aukštesnė už priekinę plokštę. Gerai matosi nuotraukoje. Pradžioje galvojau siaurinti. Bet tada viršus nesieks jos. Neleis karkasas. Pažeminus karkasą, ir nuleidus viršutinę dalį, ji bus per plati ties sujungimu su pirma juosta... O ir šiaip, ta pirma juosta turėtų priglusti prie karkaso. Bet kaip tą padaryti?


Po ilgų matavimų, bandymų su šablonais, tapo aišku, kad teks viską palikti taip, kaip yra. Priklijavau. Matosi, kad ir gale ji pradeda tolti nuo karkaso. Na ir perkūnas jo nematė. Apsieisim ir be karkaso. Na, o toliau prasidėjo "šokiai" su viršutine suapvalinta bokštelio dalimi. Net ne šokiai, o visas kordebaletas .


Pradžioje pasidariau keletą kopijų tos detalės ir bandžiau suformuoti. Sekėsi labai prastai. Kažkodėl segmentai buvo skirtingo aukščio. Ir tas skirtumas buvo ne nuoseklus, kaip priklausytų, bet pakopomis. Po truputį pakoregavau kiek ėjo. Bet va su segmentų sujungimais, tai jau bėda. Jei suklijuoji, kad neliktų plyšių tarp segmentų, viršutinė dalis netinka prie pirmos juostos. Jos diametras pasidaro per mažas. Ir forma bokštelio išsikraipo. O pačio galinio sujungimo, be "įgriuvimo" į bokštelio vidų, išvis neina padaryti... Jau norėjau mesti lauk viską, bet prisiminiau vieną metodą. Plastinę kartono deformaciją, kitaip sakant ištempimą . Žinoma, MM kartonas puikiai sugeba tik lūžti, o temptis - tai jau nelabai. Bet truputį ištempti pavyko, ir gavosi štai toks varganas rezultatas.


Jei būčiau pradėjęs nuo viršaus ir leidęsis žemyn, ko gero būčiau sutaikęs geriau. Bet tada bokštelio forma jau būtų truputį kitokia. Ir atrodytų, tikriausiai, nelabai gražiai. Realiai, viskas neatrodo taip jau baisiai ir tuo ką pavyko išpešti esu gana patenkintas. Vis ne šiukšlinėje tankiukas . Kol kas...

[APovilaitis]

Toliau sekė šaulio stebėjimo bokštelio gamyba. Kadangi apatinė dalis įsistato į angą bokštelyje ir yra gana lengvai deformuojama, nepagailėjau klijų sustiprinti tas vietas. Ir sukibimo plotas didesnis ir sustingęs klijų bortelis neleis žiedui deformuotis. Skoču pritvirtinus viršutinę bokštelio dalį ir uždėjus šaulio bokštelį, vėl išlenda problema. Šaulio bokštelis nestovi horizontaliai, bet nuvirtęs atgal. Kažkoks "priešlėktuvinis" variantas gaunasi . Vėl tenka šlifuoti, didinti angą viršutinėje bokštelio dalyje. Kažkiek įleisti į bokštelį, kažkiek pakreipti. Po tų visų kompromisų, vaizdas pasidaro daugiau mažiau pakenčiamas:


Užklijuoju priekinės plokštės pastorinimą ir bokštelio gale dureles, per kurias šaulys patenka į vidų. Nuotraukose aplink stebėjimo angos sujungimą su bokšteliu, dar matosi didelis kiekis klijų. Truputį jiems sustingus ir užfiksavus detalę, tas perteklius bus pašalintas. Bokšteliui beliko pagaminti vamzdį ir kelias kitas detales.

[APovilaitis]

Įklijavau žiedą, bokštelio sujungimui su korpusu. Dabar bokštelis įsistato į korpusą bei sukinėjasi. Bet apvertus, jis gali nesunkiai ir iškristi. Ko gero, vėliau reikės jį priklijuoti. Na ir padariau patranką. Suprojektuota kažkas keisto, bet nesigilinau. Tiesiog suklijavau ir viskas.


Tik dabar pastebėjau, kad reikia dar pataisyti šaulio stebėjimo plyšį. Rankenėles šaulio įlipimo durelėse padarysiu vėliau. Kartu su kitais "metaliniais" darbais. Kol kas, su bokšteliu lyg ir baigta.

[Caras]

Pats modelio leidimas, žiūrint iš šios dienos pozicijų, prastas. Modelio surinkimas ir surinkimo pateikimas, kas svarbu konkursui - aukštumoje. Keliu kepurę.

[APovilaitis]

Ačiū Vytautai už gerus žodžius. O toks savotiškai "mazochistinis" surinkimas irgi turi savo žavesio. Net pradedi laukti, galvodamas: na ir kas dabar nesutaps ar bus nesuprantama . O ir įgūdžius gerai lavina. Nors į rezultatą ne visada smagu žiūrėti ...
Sekantis etapas - važiuoklė. Iškart pasakysiu. Surinkimo aprašymas ir duotos surinkimo schemos yra beviltiškai prastos, nepilnos, nesuprantamos ir su klaidomis. Ne vien važiuoklės... Bet yra kaip yra ir klijuoju toliau. Išpjaunu detales ir ilgokai vargstu, kol suprantu, ką ir kaip toliau daryti. Galų gale pavyksta suprasti, kokias detales ir ant kokio storio kartono paklijuoti. Toks įspūdis, kad pats autorius nežinojo, ką ir ant ko klijuoti... Rėmus klijuoju ant 2 mm storio, o smulkias detales ant 0,5 mm storio kartono. Baltos mažos dėžutės iš viso neklijuosiu. Tokio dydžio dėžutę suklijuoti iš 0,7 mm storio kartono, lankstant ir dar su auselėmis - visiškas idiotizmas . Išpjausiu iš 2 mm kartono stačiakampį, truputį tvirtumui impregnuosiu ir retušuosiu briaunas. Apie retušavimą ir dažymą reikėtų pasakyti daugiau. Pvz. rėmo kitos pusės kažkodėl numatytos palikti kartono spalvos. laisvos vietos žurnale marios, buvo galima ir kitas puses spalvotas įdėti. Tuo labiau, stambių detalių. Dabar teks dažyti pačiam. Aš jau peržiūrėjau, kad to retušavimo-dažymo čia bus kaip 5 kreiseriuose ir 2 bombonešiuose, kartu sudėjus .
Taigi pjaunu tai, kas paklijuota. Retušuoju briaunas ir dažau. Čia pirmas, dar neišdžiūvęs sluoksnis. Persistengti nėra reikalo, nes dažyta dalis matysis nedaug. Bet matysis.


Rėmai yra 2 rūšių: vidinis ir išorinis. Skiriasi nedaug. Pradedu nuo išorinio. Kaip jau įprasta, vėl tenka stumdyti, trumpinti, šlifuoti. Neatitinka pastorinimų ir pačių rėmų kampai. Bet randu kažkokį kompromisą ir viską suklijuoju.


Panašiai įveikiu ir vidinį rėmą. Štai ir viskas. Turime štai jau tokį rinkinuką.

[APovilaitis]

Savaitgalis, tad tempas truputį lėtesnis . Padariau priekinius ratus. Problemų nebuvo, išskyrus neaiškumą, ant kokio storio kartono paklijuoti. Pastudijavęs, pasirinkau 1 mm storio. Pakaks ir nebus bėdų su vikšrais.

[APovilaitis]

Dar vieni savaitgalinio atsipalaidavimo rezultatai. Dabar varančios žvaigždutės. Irgi nieko nepaprasto. Ant ko klijuoti jau žinojau. Eiliniai nesutapimai ir kompromisų paieškos.


Plius vėl pagailėta detalių. Tad vėl teko antras puses padažyti. Ir gavosi štai tokios varančiosios žvaigždutės.

[APovilaitis]

Vėl žingsnelis. Šį kartą - apatiniai atraminiai ratukai. Blokai po 2 ir po 3 ratukus. Teko išsitraukti pramušėjus, ratukams iškirsti. Vėl teko sukti galvą, nes ratukų diametras keliomis dešimtosiomis didesnis už pramušėjo. Tai šitame modelyje didelės reikšmės neturi. Vėl galvosūkis - ant kokio storio kartono klijuoti. Blokų šonai turi auseles, priklijavimui prie rėmo iš vidaus. Bėda, kad ten jų nei įkišti, nei priklijuoti neis. Pjaunu šalin. Galų gale viskas užklijuota, iškirsta, retušuota ir paruošta klijavimui.


Suklijuoti jau vieni niekai. Netrukus turiu 6 blokus po 2 ratukus ir 2 blokus po 3 ratukus. Bet viskas užtruko ilgokai.

[APovilaitis]

Ir dar vieni ratukai. Šį kartą viršutiniai atraminiai. Jų yra 2 blokai po 6 ratukus. Jie truputį mažesnio diametro. Daugiau nieko neįprasto. Ruošiu, klijuoju.


Štai ir viskas su važiuoklės ratais. Surinktų mazgų gausėja, bet dar liko pakankamai darbelio. Dar šiek tiek važiuoklės, vikšrai ir bendras surinkimas į visumą.

[APovilaitis]

Dar saujelė smulkių detalių. Vikšrų įtempimo mechanizmas ir amortizatoriai. Ilgokai sukau galvą, kas ir kaip čia darosi? Bet taip ir likau iki galo nesupratęs. Žvelgiant į instrukciją, lyg ir trūksta kelių detalių. Bet tikėti ta "instrukcija" irgi nelabai jau išeina . Kaip bebūtų, šių mazgų susiklijuosiu tik detales. Kadangi viskas čia labai jau "tikslu", surinkinėsiu paskutiniu momentu. Kad nepritrūktų kokio vikšro ar pan.. Išsikarpau ir vargais negalais susigaudau, ką čia ir kur paklijuoti. Toliau galvoju apie keturias detales iš laiptuoto vamzdžio. Tai įtempėjai. Šiaip, turėtų būti varžtai, bet čia kažkokie vamzdžiai... Tiek to. Bet pati jų gamyba, tai man nepatinka. Toks popieriaus susukimas duoda laiptelį. Kadangi čia popierius storas, tai tas laiptelis gausis visai chaltūriškas. Darysiu kitaip. Vieną plonesnį ir vieną storesnį ant viršaus užmaunamą vamzdelį. Sutepu klijais, užmaunu ir gaunu laiptuotą vamzdelį. Išpjaunu detales ir susikarpau, kaip man reikia.


Pasižaidžiu su vamzdeliais ir gaunu štai tokį rezultatą. Baisus, bet ne toks tragiškas, koks būtų tiesiog susukus tą neploną popierių.


Toliau jau paprastesnės detalės didelių problemų nesukelia. Nemažai galvojau apie spyruokles. Palikti ar keisti į darytas iš vielos. Vis tik paliksiu tokias, kokios žurnale. Popierines. Visas modelis gaunasi pernelyg "popieriškai modelinis", todėl metalinės tiesiog truputį "iškris" iš bendro stiliaus. Manau taip bus teisingiau.


Na štai ir visas detalių rinkinys paruoštas. Beliko sunkiausias šuolis - vikšrai. Ir maloniausia dalis - surinkti į visumą.